Sūriausia druska


Dedikuoju madmuazellei Laurai

Ir čia neaprašyčiau, jei ne madmuazellės įdėtas vaizdo įrašas apie “Loto žmoną, kuri pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu”.

 

Prieš septynis metus atsitiktiniai susipažinau su dviem vokiečiais bičiulių ratelyje. Vokiečiai buvo nebejauni, bent jau sulaukę solidaus amžiaus jie man priminė germanų riterius. Žili, galantiški džentelmenai.

Ir, kažkaip įsukome įvairias temas. Paskui peršokom į kraupias išgyvenusiųjų istorijas kelionėse…Ir man tas vokietis iš dviejų pradėjo pasakoti….

 

“Trys užsidegė noru keliauti po Izraelį, nes dar ilgai ruseno neužgesinta sena oi sena berniukščių svajonė. Draugai ištikimi, gimę krikščioniškose šeimose. Du kurtieji, trečias neprigirdintis. Pastarasis nesukūrė šeimos, tačiau jam netrukdė kitaip gyventi.

 

Keliavo džiaugsmingai. Mėgo keliones, yra apkeliavę daug šalių. Bet širdyje svajojo apie Izraelį, kai vaikystėje vartė vaikų iliustruotą auksu padabintais puslapių krašteliais Bibliją.

Šalom, Izraeli. Mušė beprotiškas karštis, kai išlipo iš lėktuvo. Gerti norisi, bet kad iš džiaugsmo pavargę su rūbais bumbt lovon.

Apyaušrį pradėjo intensyvią kelionę ir visą, kas telpa bibliniuose pasakojimuose. Aplankė Jėzaus gimimo vietą, Golgotos kalną, Raudų išlikusią sieną, sinagogą. Spragsi, spragsi. Bus daug gražių nuotraukų. Pavargę baisiai, bet smalsumas buvo stipresnis. Ėjo į pabaigą. Kas dar, vo ten, eikš, na žinai tą vietą..Vau gražu..

Atsitiktiniai sužinojo apie tai, kad dar egzistuoja druskos statula, esanti prie Mirties jūros. Užsiprašė trys gido, bet tas buvo neperkalbamas. Nepadėjo pinigėliai. Pastebėjo, kad dauguma labai vengė kelionės į vietą, kur stūkso Druskos statulėlė….Tik daug vėliau suprato, kodėl.

Sugalvojo prašyti vietinio. Nesutiko. Tik vėliau, įgudęs žydas pastebėjęs jų gimtąją kalbą tarpusavyje, paklausė gestais:

-Ar jūs visi kurtieji?

-Ja, ja, ich bin taub…(taip, taip aš esu kurčias).

Antrasis parodomuoju pirštu į save priminė, kad jis toks kaip pirmas.

Tik trečias buvo kiek nesavas, nes jis nenorėjo meluoti, bet ir nenorėjo, jeigu kas ir atsilikti nuo draugų. Sumykęs linkteli galvą. Nu ir tiek.

Profesionalas dykumietis vežiojo džipu, toliau kupranugariais, nes keliai jau tapo nepravažiuojamais. Gidas aiškiai parodė mikliais pirštais, kad toliau su jais neis. Antra, jis lauks trijų sutartu laiku.

-Ėėė, ar tikrai visi kurtieji?

-Ja ja..

Uich, apsiramino. Spigino saulė negailestingai. Lėtai ėjo. Vandenį reiks taupyti. Smėlis protarpiais paglostė vyriškas barzdas. Rado Mirties ežerą, tvoksiantį druskalais, mineralais ir nežinia dar kuo. Apstaytytos SPA poilsiavietės. Toliau, už Mirties ežero…kažkas spinduliavo, kažkas raibuliavo, kažkas tyvuliavo… Eiti dar toli, bet noras pamatyti Loto žmoną buvo stipresnis. Kitapus ežero stovėjo nemažai druskos stulpų…Kuri iš jų yra Loto žmoną? Logiškai suradę atsakymą, jei bėgo Loto žmona, turėtų būti pirmoji, pavirtusi Druskiene.

Dar nespėję priartėti prie jos, trečiajam pradėjo vaidentis dejonės garsai, sklindantys iš tos pusės, kur stovėjo ji… Netikėdamas savo ausimis, priartėjęs arčiau…Druskos statulos ūgis toks koks buvo jos ūgis. Siluetas moteriškas. Būtent dėjonės, prasiskverbiančios iš jos plačiai pražiotos burnos. Matyt, sudejavo labai garsiai, kai pavirto..

Pasakojama, kad kai kurie ciniškai spyrė, bandė sutrypti-druska pavirtusios Loto žmonos statulos, kuri ir daužoma niekada nesumažėja..

Du kurtieji stebisi žavisi – nes negirdi, bet trečiajam baisu buvo girdėti. Ir smalsuoliui panoro paragauti druskos. Lyžteli nuo smiliaus druskos… Fe, sūriausia druska. Teko ištuštinti visą vandenį…Neteko sūresnios už šitą.

 

Žydas nustebo, radęs juos ankstyvus. Trečiojo paskatinti draugai grižo anksčiau, nes negalėjo pakęsti monotiniško vapėjimo ausyse.. Tai nebuvo vaiko verksmo dejonės. Nebuvo karo, aplieto krauju, dejonės. Tai buvo vieno žmogaus ir daugelio raudotojų dejonės vienu metu…Nesuprasti, kokios lyties balso tembro būta.. Nepaaiškinama dejonė, verčia nežinia elgtis…Nedaug tetrūktų iki išprotėjimo…Gali girdėti mėgstamiausią melodiją ar orkestrą, visgi “išgaruos” natos. Bet ši…

Gidas greit supratęs tai, bet nieko nebaręs, tik priminė:

-Vadinasi, kažkas iš jų girdėjo…Kas girdėjo, girdės visą gyvenimą…

 

Tas pasakotojas buvo trečiasis…..

Girdi iki šiol naktimis….

Tiesa, nuotraukos darytos, bet tuščios, kai spragsino aplink Loto druskingą pačią….

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s