Apie Vėlines (Gal kam bus įdomu)

Gal kam bus įdomu.

 

Liepsnelė sujungia du pasaulius. (Leopoldas Malinauskas)

 

 Ištrauka apie Vėlines: …

 

 – Vėlinės – sena indoeuropiečių šventė, menanti baltų proistorę. Ji Lietuvoje įsigalėjo nuo pagonybės laikų. Įvairiuose Lietuvos regionuose žmonės mirusiesiems pagerbti skyrė ne vieną ar kelias lapkričio dienas, bet visą likusį laiką iki Kalėdų. Tuomet vėlės aktyvios, nori bendrauti. Tad jas reikia prisiminti, reikia mylėti, puoselėti, sušildyti, nes dažnai būna vėjuota, lyja lietus ar spaudžia šaltukas. “Vėlės”, “Vėlinės”, “vėlu”, “vėl”, “vėliava”, “velionis” ir dar daug kitų tos pačios ar panašios šaknies žodžių turi prasmę, reiškiančią, kad vėlės renkasi susitikimui su gyvaisiais vėlų rudenį, kai apmiršta gamta, krinta lapai, dažnai pučia vėjas ir blaško žvakių liepsneles.

O apeigų ir ritualų susijusių su vėlėmis, būta įvairių. Kai kuriais ir dabar žmonės tiki. – Na, pavyzdžiui valgydavo kapinėse. Kai ką palikdavo ir vėlėms pasivaišinti. Todėl, manau, ir šiandien būtų visai gražu ant kapelio padėti tai, ką velionis labiausiai mėgo. Dzūkai Vėlinių proga kepdavo saldžias bandeles arba tokius iš bulvių gaminamus šaltanosius, juos valgydavo su pasaldintu aguonų pienu. Žemaičiai kviesdavosi į Vėlinių vakarienę žynius arba apeigų vedlius.

Pirmąsias lapkričio dienas vengta buities darbų, ypač ką nors siūti ar lopyti, leistis į tolimą kelionę, nes manyta, kad kelyje sutiktos klaidžiojančios vėlės gali pakenkti gyvajam. Bendrauti su vėlėmis dera tik tam skirtose vietose, prie mirusiųjų kapelių, o jeigu nežinia kur jie (juk būna ir taip), tai prie negrįžusiems skirto memorialo. Namuose bandyti prisišaukti mirusiųjų vėles nepatartina, nes joms nevalia peržengti namų, kuriuos velionis paliko ir išėjo į kitą pasaulį, slenksčio. Antra vertus, tų klaidžiojančių vėlių, kurios kartais taikosi sugrįžti į namus, negalima skriausti: kapoti ant slenksčio malkų, nes nukaposi joms kojeles, pilti pro duris pamazgų, nes gali pataikyti į akeles ir pan.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s