Eriko istorija

 

 

Paslaptingas namas (lietuviška mistika)

 

Nežinau nuo ko pradėti, nes žinau, kad tai  tikrai keista, niekada netikėjau tokiais dalykais ir tiesiog į tai žiūrėdavau labai sarkastiškai.

 
Mano istorija prasideda vasarą kaime kur gyvena mano močiutė (man 18m.) ji čia gyvena daugiau nei šešiasdešimt metų, kaimo neskelbsiu… Taigi tai buvo 2011.08.16 abejoju ar pamiršiu šią datą kada nors. Ėjome su drauge pasivaikščioti po kaimą, žinote vasara, kaimas, grynas oras. Nuėję maždaug porą kilometrų pamatėme toliau namą, o aplinkui apaugę medžiai. Dar reikėjo paeiti laukais, kad ten patekti. Mums buvo keista, nes nebuvo jokio keliuko vedančio į tą namą.  Na mano mergina (buvusi) mėgo tokius negyvenamus pastatus, taigi nuėjome.
Tas namas apaugęs krūmais, žolėmis. Tvartas sudegęs. Iš šono tikrai kraupiai atrodė. Na įėjome į  vidų, vidus buvo baisus, išmėtyti daiktai, rūbai, indai ir t.t. Staiga mano draugė nualpo, aš labai išsigandau, greitai užsidėjau ją ant pečių ir išnešiau į lauką, po kiek laiko ji atsigavo ir aš nepatikėjau ką ji sako. Sakė jog ji matė vyra ir maža mergaitę. Jie prašė išeiti iš čia ir netrugdyti jų šaltam gyvenimui, o baisiausia, kad ją tai dar labiau sudomino.
Aš greitai paskambinau močiutei ir paklausiau, kas čia per namas? Juk ji gyvena čia ilgai.Močiutė pasakė, kad kai ji čia atsikraustė ten niekas negyveno ir kitos močiutės sakydavo, kad ten prakeiktas kunigo namas.
Tačiau mano draugė visvien norėjo viską apžiūrėti. Ji pradėjo lipti laiptais, rado mergaitės kambarį, įėjo. Ten sienos kaukolėmis išdarkytos ir kažkas parašyta Prancuzų kalba. Mes ėjome toliau, buvo tėvų miegamasis viskas buvo, lova, stalas ir netgi vaza kurioje dirbtinės gėlės. Poto ėjome į pastogę, o ten viskas ir prasidėjo.

 
Pasidarė labai šalta, labai. Draugė pradėjo sakyti, kad ji jaučia, kad ja kažkas laiko už rankos, ji pradėjo verkti ir sakyti, kad jai šnabžda į ausi vyro balsas. Aš jai liepiau eiti ir greitai, bet ji niekur nėjo, atrodė jog  ją laikytu ten. Staiga suskambo varpas. Varpas? Name? Taip, jis buvo tvarte, jis skambėjo taip garsiai lyg būtų prie pat ausies

Draugė mane įtikinėjo eiti namo ir ji pabuvus dar čia truputi grįš pati, aš aišku sakiau, kad ne, neisiu, eisiu su tavimi kartu, bet ji piešinosi, stūmė ir norėjo net trenkti, aš išėjau užsidegiau cigaretę ir nuėjau namo, bet man nedave ramybės varpas iš sudegusio tvarto. Grįžęs namo gavau žinutę iš jos, ji rašė neusuprantama kalba, lyg nesąmones, nieko neuspratau, skambinau ji nekėlė ragelio, greitai šokau į mašiną ir nuvažiavau į tą vietą, bet tas namas degė ir skambėjo varpas. Aš tieisog akis išdegęs bėgau gelbėti Joanos. Ji gulėjo prie šulinio, maniau ji nebegyva, pakėliau ją ir ji prbabudo labai rami, tokia rami. Ir pasakė, kad mergaitė nekenčia tėvo…
Taigi, kai aš ten nuvažiavau ji gulėjo prie šulinio, maniau ji nebegyva, pakėliau ją ir ji prabudo labai rami, tokia rami. Ir pasakė, kad mergaitė nekenčia tėvo…  Aš nustebęs sakau, kodėl? Ką tu matei, ką girdėjai? Buvo labai daug klausimų jai vienu metu, o ji pasakė, jai sunku čia būti įkalintai kartu su jos tėvu. Šulinyje pasigirdo garsas lyg akmenukų mėtymas į vandeni, Joana pasakė „Čia ji, čia toji mergaitė vardu Agota, ji žaidžia, jai nuobodu“ Joana atsistojo ir nubėgo į kamabrį, ji buvo tokia įsiutusi, pradėjo mėtyti senas knygas, kurios buvo ant žemės.
Sakau Joana tau viskas gerai? Eikime iš čia, bėgime, išvažiuokime. Aš jau tikrai maniau, kad ji nualpusi galvą susitrenkė ir pradėjo nesąmones kalbėti. Ji sako „Aš turiu kaiką padaryti vardan Agotos…“ Aš nustebau, per visą kūną perėjo šiurpuliukai. Paklausiau „ Ką tu turėjai omenyje man rašydama žinutes, aš ten nieko nesupratau“ Ji sako „Tu nieko nesuprasi, nes aš rašiau tai ką girdėjau iš Agotos“ Ji sakė, jog dvasios nekalba gimtąją kalba, jos kalba lyg šnipšdamos, lyg alsavimas. Joana verkė ir juokiėsi vienu metu..
Aš išėjau į lauką, nes nieko nebesupratau.. Po kelių minčiu, gal dviejų ji pradėjo cypti, rėkti. Nubėgau greičiau, nei pastebėjau, kad bėgu. Ji sakė, jog ją tas vyras nori nužudyti. Ji sakė, kad yra viena išeitis, grįšti vidurnaktį ir dvasių išsikvietimo būdu paklausti, kas čia dedasi? Mes išvažiavome ir keliom mintėm prieš vidurnaktį jau buvome ten. Buvo labai šiurpu, o Joanai ne, ji ėjo stačia galva. Pradėjome rituala. Pajutome, kad kažkas su mumis tikrai yra. Ir ji paklausė, kas tu? Jis palengva, paraidžiui pasakė jog „TĖVAS“ ji paklausė kur tavo dukra? „Už tavęs“ Kodėl ji verkia? Ir sako, kad tavęs nekenčia „Ji turejo mirti“ Žvakė užgęso, buvo tamsu nors į akį durk. Išsitraukiau žiebutvėlį, Joanos nebebuvo.
Girdžių dėjavima antrame aukšte, kaip Joana ten užlipo neturėjau žalio supratimo. Ji teigė, kad Agota jai sakė, kad ji serga nepagydoma liga ir ji gali mirti, paprašė, kad ateitu kunigas į šiuos namus ir padėtu jai išeiti iš čia. Taip ir buvo, praėjo dvi dienos ir kunigas išvalė šiuos namus, o ekstrasensas liepė juos sudeginti. Po savaitės mirė mano močiutė, o Rugsėjo mėnesį sužinojau, kad ji serga smegenų vėžiu, kodėl? Niekas nežino. Ji liepė man gyventi savo gyvenima, ir ji sakė jog manęs niekada nepamirš, nes visada buvau su ja.
Daugiau apie ją nieko negirdėjau, tik retkarčiais sapnuose matau jos juoka, o kartais tą namą. Praėjo pusė metų, ir į tą kaimą niekada nebegrįšiu, jis sužlugdė mano paauglystę. Ačiū jums už dėmesį. Galite netikėti ir teigti, kad tai melas. Bet tai buvo tiesa ir žmonės kurie tiki mistika manimi tikės taip pat. Dabar aš irgi domiuosi mistika ir dvasiomis. Bet man liko vienas klausimas kas nutiko tai mergaitei? Kodėl ji nekentė savo tėvo?

 

 

Levita

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s